vel-i-jura

Nesupratau iki galo kodėl, bet žiauriai supasavau prieš šio vakaro japonišką kaunas jazz ant combo. Tuo metu kai ten išleidžiamas pasiganyti D., aš “vienas namuose darau ką noriu”. Todėl per teliką eina fast and furious antra dalis, ant grindų voliojasi Faxe bonkutė, ant sofos mėtosi nedažiūrėtas American Dad sezonas, per Skype bandau išprievartaut vieną pilietį ant susitikimo, nes reikia, spėjau dar ir kalakuto pilvelį į orkaitę įmesti. Tiesiog, dabar dar teliko įsisukti elektrą taupančią lempą, kurios yra nenormaliai brangios, bet turbūt apsimoka, ir dar kažkokiu metodu išeit į lauką ant vieno parūkymo. O gal net leisiu sau tai padaryti pro atidarytą langą ir pasmardinti nuostabiai gaivų pavasarišką orą. Jėga.

Po savaitgalio užplaukė visiška anime manijos žiūrėjimo banga, ką sėkmingai su D. vakar įvykdėme dar du kartus, ir dar atsiminiau labai mielą dovaną, kurią galima sėkmingai panaudoti saldžioms nuodėmėms prie kinų spoksojimo ir ne tik :)

O tuo tarpu šiandien po darbų ir toliau, kaip atsilikę nuo gyvenimo, ir pirmadienio lengvai depresijai užglušinti, seansus pratęsim, kol dar yra tam laiko ir saulutė išgerti nekviečia.

Dėkoju aviai už naujausios manijos m83 parodymą, kuri be visų kitų moby-kingsofleon-theprodigy-qtip-placebo ir t.t. dar ir bus šiemet Heineken‘e (beje, kur jau irgi turim bilietus, tris kartus valio) ir kur vakar su D. sukritę ant sofkutės atsidarėm langą ir paleidom ant viso garso penkis kartus, kad ir kaimynai negyvenamam industriniam kvartale irgi išgirstų tokį grožį. Prašom ir jumis ant saulėto savaitgalio.

Aš kaip atsilikus nuo gyvenimo tundra ir baisiai užsiėmus paskutiniu metu ponia (nes kadangi visokios šventės ir kelios išeiginės, leidžiamos su sesute ir be jos, tai negi aš bloginsiu), tik dabar apsižiūrėjau, kad vis dar nesu persikėlusi ant kitokių ten platformų. Taigi šis šeštadienio rytas, kai nesimiega nuo pavasarinio peršalimo - kosėjimo ir mokslinės fantastikos sapnų po vakarykščio anime nights (kur pažiūrėjome Hotaru no haka, to pasėkoje čiut neapsižliumbiau), man atrodo kaip tik tinkamas procesui įvykdyti.

Ir dar mane labai kankina globalinis klausimas, įtakosiantis pagaliau asmeninį sprendimą: ar kas nors kažin iš virtualių ir realiai pažįstamų žmogų šitoj srity dalyvaus toj konfoj Siemens Arenoj ? O tai bijau, kad nebus paskiau su kuo normaliai nueiti ant vieno kito hoegaardeno :)

Labai gera internetinė radija sekmadienio vakarui, kai sumuojami savaitgalio rezultatai:
Mylikas parodinių katinų (iš jų pusė meino meškėnų, kas mane labai papiktino, o tai dabar visos damos persimes nuo jorkšyro terjerų ir gaudys bangą madingą, laikyt namie šitus nenusakomo grožio padarus, pačios to nesuprasdamos);
Su ministru pergėrėm vieną brendžio ir daug desperado, o aš iškėliau pavydo sceną;
Su raraiščiais ir rarūnais nieko nepergėrėm, užtai puikiai praleidom dieną sėdėdami prie trobos ant saulės ir beje kukliai šampė labai dera su keptom dešrom;
Pažiejom antrą kartą Whrestler (toks vaizdas kad gal pirmą kartą mes jį žiūrėjom girti, nes pakartotinai filmas žiauriai toks kabinantis ir verčia visaip susimąstyti);
Pažiejom labai labai lauktą H.Miyazaki naują šedevrą apie žuvytes su laiminga pabaiga;
Grįžo sesutė ir tai kaip ir visada jai grįžtant ateina pavasaris;
Ir pagaliau paskutinė ir pati skaniausia žinia, kad kitą savaitę nematysiu vienos tetos su akiniais ir tai reiškia kad pavasaris bus visaip dar labiau.

- Kokia bloga šiandien buvo diena … - numykė parslinkęs kaip šešėlis namo d. ir dar metęs “Einu, nusižudysiu” nuropojo į vonią.
Visą šitą suknistą pirmadienį pragalvojau tą patį. Nesisekė kaip reta, pradedant tuo, kad visaip galutinai užsilenkė mano mylimiausias telefonas, miegojau lygiai keturias valandas, o darbe toliau vyksta nesamonės. Tokios kaip tūliko raktų nepasidalinimas. Ir vapšie nieko nepasidalinimas
Faktas tas, kad dienai užbaigti būtinai reikėjo kažkokio tokio užbaigtumo, tai tiesiog paėmiau ir paskaičiau naujienas. Nu jos manęs nenuvylė, cituoju:
“Neeilinis incidentas įvyko penktadienio popietę. Į Baltų prospekte
esančio sporto klubo patalpas netikėtai užsuko kibirais su išmatomis
nešini jaunuoliai. Jie veidus slėpė po vaikiškomis kiškio ir lapės
kaukėmis. Vyrai pribėgo prie registratūros ir abu kibirus su išmatomis
išvertė ant joje dirbusios merginos galvos.”
Zajabis.
Todėl įvertinus viską, manau kad nuo galutinio pravalo gali išgelbėti tik kokio tai fimo pažiūrėjimas su kaimyne Astute ir tolimesnis tylus pasvajojimas dviese apie galbūt kažkada įvyksiantį išsikraustymą iš viso šito pravalo. Fotografijos fone akylesnis mano blogo skaitytojas įžvelgs miestą, kuriame prieš gerą mėnesį matyt turėjau pirmas normalias ir labai labai geras atostogas su d. už LR ribų.

Čia kadangi jau atsibudau iš letarginio miego ir bandau įsilieti į aplinką, tai prašome jumis mano naują maniją, ir penktadienio žibučių nuotaikos. Bučiuoju.

Mielas dienoraštėli. Kai vėlai vakare tyliai tyliai sau groja namie lounge, o d. toliau niekaip neužbaigia prievartauti savo pc su chaltūrom ir dar kvepia suvalgytu bliūdu tuno salotų, velijūra brausina visokį briedą ir dar protarpiais glazina pro langą į miegoti besiruošiantį kauną, nes labai gražu tos lempelės. Kai vyno bonkutė kabo ant sienos ir vis nesiryžtu jos dar atidaryti, nes reikia palaikyti abstitenciją bent minimaliai, kai darbe kokius penkiasdešimt kartų per dieną uždegu žvilgsniu vieną damą, ir jinai niekaip neužsidega kažkodėl, o poto apsiraminu begulėdama lovytėj pas kosmetikę, ir dar mintyse jau persimečiau virtualiai atostogoms vėl kažkur ne lietuvoj, tada jaučiu - blin, pavasaris jau tuoj tuoj puls.

Štai tokia poetiška įžanga noriu pranešti apie savo sugrįžimą. Labadiena.

Nežinau kaip jūs, bet aš įvykdžiau visus savo tikslus ir dar su viršum. Į susitikimą nuėjome, su mergom susipažinau, kokybiškai prisigėriau, ačiū. Dabar skauda galvą. Visiems linkėjimai, bučiuoju.

Žinau, kad kas per daug tai nesveika, ale vakar su kaimyne Astute, Pufiku (šuniu) ir dviem carlsbergo vistiek neišlaikėm ir damušėm dar papildomas penkias serijas iš naujojo Desperate Houswifes sezono. Ir jau nervas ima toliau, tai ryšium su tuom, jaučiu greitu metu damušim likusias ten kažkiek.
O šiaip tai visiškai fe naujienos nuo ryto, pradedant tuo, kad jau niekada nepamatysiu Telefon Tel Aviv, kad ir kiek aš ten pildžiau anketų į Sutemas ir baigiant tuom, kad neišsimiegojimas tęsiasi toliau. Kad ir kokią gerą prasmę neišsimiegojimas turėtų, vistiek rytais toliau reikia keltis blin :)