vel-i-jura

Emm, labai gaila, bet katino atostogų dienos eina greitai į pabaigą, ir kad adaptacija nebūtų tokia skausminga, manau pats metas jau grįžinėt iš kosmoso, į kurį įšokau lygiai per Joninių šventimą mūsų numylėtoje sufkėj. Kadangi smegenys buvo užpilinėjamos su alko pastoviai ir dideliais kiekiais, tai atsiminimus pradėsiu nuo šviežienų, o tai yra nuo tradicinio kasmetinio lankymosi Heineken’e.

Jaučiu iš visų trijų kartų, kiek yra man tekę ten pabūti, šių metų festas buvo pats jėgiškiausias. Man, kaip prijaučiančiai valkatavimui ir buitiniam alko vienu metu, tai iš vis buvo žydėjimo metas. Bet apie viską normaliai.

Ketvirtadienis - keliavimas ir Peter Bjorn

Keliamės anksti, pamiegoję gal porą valandų ir grūdam į mašiną krūvą daiktų ir tūkstantį palapkių chebrai, kuri atvažiuos kitą dieną. Lekiam puikiaisiais Lenkijos keliais, GPS yra labai geras daiktas. Kažkur po trijų valandų (tas būtų LT laiku 9 ryto) važiavimo pagaliau išreikalauju iš ekipažo sustojimo sklepe, nes kaip gi kitaip be šito:

Šviesaus atminimo (copyright kitai Kauno poniai) Gdanske atsiduriam lygiai pirmą valandą dienos ir dar pablūdinę nusprendžiam, kad gal jau reikia ir važiuoti į tą visą organizuotą chaosą. Apsiperkam vietiniam supermarkete, mane ištinka šokas dėl to kiek ten kainuoja fetos sūris ir kitka.

Kempinge randam didelį bardaką, visi viską stato ir labai greitai, toks vaizdas kad pernai buvo trigubai visko mažiau: ir žmogų, ir palapkių, ir apsaugos. Spėjam užmėtyt savo rastą plotą visais daiktais kiek turim ir statom tūkstantį palapkių kitiems. Prakaituoja visi iš eilės, žiauriai karšta. Susistatę palapkes ir apartamentus, skubiai atsigeriam ir varom į Peter Bjorn, kur kosmoso palydovinio ryšio pagalba telepatiškai susitinku norėtą susitikti bičiulį ir ta proga mes skubiai einam prie alaus kioskų. Susipažįstu su berniukų kompanija, einam į Arctic Monkeys, šokinėjam į orą ir darom kitus judesius. Baigės rokelis, laukiam Basement Jaxx. Su sabutylnikais krentam ant pleduko. Ant scenos atsiranda dvi storos juodaodės ir kažką pradeda varyt kosmosą. Nieko nesuprantu. Bet vistiek einam dar pašokti. Kai jau ant galo iš vis nieko nesuprantu, iš kažkur atsiranda proto eiti migdytis. Labanakt.

Penktadienis - Gdynia, chebra ir Moby

Rytas. Žiauriai karšta ir kepina saulė. Nusprendžiam mobilizuotis su prie tūliko sutikta fainulkų trijule ir varom kartu į Gdynią. Autikai nemokami, sako ten pliažas fainesnis. Gdynioj turguj perku maudymkę, nes savojo triusikus palikau namie. Tada perkam vyno, lenkiško stafo ir keliaujam pro regatas ir kitas fainas masines vietas prie jūros.

Pliaže visiška lepota, gulim, maudomės ir pizdielinam iki tol kol visi nepatampa ryškiai raudonos spalvos, ir neištirpsta smegenai. Išragaujam šiltus gėrius.

Nerealiai skaniai pietaujam kažkokioj restauracijoj, toliau pizdielinam. Grįžtam į kempingą, kur randam dalį jau atvykusios chebros, kur yra mano mylima rajoninių žvaigždžių familija ir kiti estrados vadybininkai ir pan. Skubiai pilamės į gerkles skysčius. Daug. Rajono žvaigždė pareiškia kad turi dar vieną paskalio butelį mašinoj. Aš nieko nepareiškiu. Sėdim prie stalo kaip tikri valstiečiai ir išdidžiai neinam nei į vieną koncertą, tipo laukiam Moby. Atvaro dar chebros. Apsauga atima kaljaną (arba kitą dieną atima, neatsimenu). Matau porelę, kuri paskui save visur tamposi žmogaus dydžio pripučiamą krokodilą. Žurnalistas pradeda kliedėt apie guminių krokodilų apsaugos teisių tarnybą ir kad reikia skųstis. Visi lekiam į Moby, ten išeinam į kosmosą. Po koncerto konsultantas pareiškia, kad eina gauti autografo, mes tarsi jį palaikom, bet niekur niekas neina. Tada konsultantas randa ženkliuką ir pareiškia, kad reikia eiti svaraininės, ir tokiu būdu medios mašinų aikštelėj sėdėdami ant bagažinės pradejuojam iki aušros, kaip blogai gyvenam. Grįžtam miegoti. Labanakt.

Šeštadienis - žuravlionka, pankrokas ir M83

Rytas, žiauriai karšta vėl. Atsibundu ne savo palapkėj aišku, nes su konsultantu toliau jaučiu bėdavojomės, pareinu namo. Tada įvyksta juoda skylė, kur vyksta lenkiškos vodkės “Žuravlionka” gėrimas ir eina pasąmonės srautai. Stilium “ilgas juodas triusikas ir markė”. Tada įvyksta dar juodesnė skylė ir aš pradedu fotkinti kas man gražu, maždaug tai:

O vakare aš atsiduriu vapšie didelėj duobėj, kur išeinu į transą, nes buvau savo laukiamiausios grupės M83 koncerte. Prieš tai dar nušvietė protą kažkas ir susiorientavau, kad man reikia nueiti gi ir į sekso repuko koncertą, ir tuo būdu palinguojam per Q-tip. Super. Toliau istorija nutyli. Dar toliau dasimušimas su kaimynais reklamščikais ir koncertų aptarimas. Miegoti yra einama vėl ryte. Labanakt.

Sekmadienis - Kings of Leon, Placebo, Prodigy

Neblaivus rytas ar tai gal pietūs. Vakarykštis sugėrovas pareiškia, kad pametė telefoną. Einam ieškoti. Informacijoj chebra ištraukia belekiek dėžių su pamestais ir atrūšiuotais telefais: nokia, siemens … Mūsiškio aišku neranda, sako ateikit vėliau, gal atsiras. Ok. Ta gilia proga grįžtam pro heinekeno sklepą. Šaltas alalis yra nerealiai gerai. Prie tūliko sutinkam čiuvus, apsirengusius frotiniais chalatais, vienas be batų, su rūžavom pirties kepuraitėm. Pabazarinam, lietuviai. Alus liejasi toliau. Vakare einam dainuoti himno, aišku neįeinam niekur, nes mylikas lietuvių užtvėrė visus įėjimus, padainuojam dar Trys milijonai, patriotiški jausmai. Vėliau einam valgyt makaronų, susitinkam pagaliau dar kitą chebrą. Makaronai nelenda. Lenda alus. Vėl einam klaust telefo, informacijoj mane jau atpažįsta, nereikia nieko aiškint. Telefo nėra. Ta proga varom į Kings of Leon, sėdim kosmose per Placebo, ardomės per Prodigy. Super. Blūdinam tarp koncertų ir vėl sutinkam keistų lietuvių. Tikras lietuvis turi būtinai myžti skersas per vidurį lauko, nors tūlikas čia pat. Kažkodėl labai ilgai grįžinėjam į kempingą. Paryčiais dar su kaimynais dasimušam su degtine. Labai reikėjo atseit. Tada jau labanakt.

Pirmadienis - depresija

Rytas. OMG LYJA. Fuuuu. Na bet galima panaudoti atsivežtus spalvotus botus. Tada atsitinka dar vienas stebuklas ir sugėrovas staiga grįžta su rastu telefonu. Džiaugiamės labai. Kraunam šlapias palapkes ir išmėtytus rūbus. Ilgas kelias namo. Grojam visus kompaktus, aš darau dedikacijas ir kitaip bandau linksminti (-s). Pravažiuodami sustojam visokiuose gražiuose apleistuose dvaruose ir Mikolaikose diskutuojam apie plaukimą su jachta iki Gotlando salos. Aš pati sau pradedu smirdėti. Apie vidurnaktį atsirandam Kaune. Super. Namai. Dušas. Mano geriausia draugė kaldrutė. Labanakt. Jau sapnuoju kitą festivalį :)

Praėjusį savaitgalį, be visų kitų malonių atradimų, su pastoviais sabutylnikais dargi atradom, jog prie namų reiškias yra pliažas. Ta prasme gyventi pusantrų metų ir nežinoti, kad perėjus gatvę palei pat namus, kuriuose daroma skaniai valgyt ir enterteinininimasis vyksta, tai dar yra visai čiotkas sutvarkytas parkas su suoliukais ir dargi smėlėtu krantuku truputį, tai skaitau kad yra skandalas. Na o miesto centre beveik rasti nesmirdančią upę skaitau, kad yra pravalas, taigi drumzlinos neries smarvę vėliau gal irgi kažkaip nukovosim. Nes labiau atšilus orams ji garantuotai dvoks. Ta proga buvo atidaromas dar vienas šampės buteliukas, o D. savo nuostabųjį fulės kamuoliuką dargi sugebėjo nuleisti pasroviui taip sakant utiutiu.

Beje, labai labai džiaugiuosi, tiesiog negaliu atsidžiaugti, kad nesusigalvojom eiti kine žiet Milk ir tuo būdu sutaupėm krūvą pinigų, nes kažkoks visiškai nežiūromas ir nesuprastas filmas, kur nesupratom vapšie apie ką gal net. Ir šeip gal nieko neįžeisiu, bet jau labai negražu ten kai vyrai laižosi.

Baigėsi dar vienas skanus ir chaltūros pilnas savaitgalis. Su maisto gaminimu jaučiu tuoj perlenksiu lazdą, nes pagrindiniams ragautojams jį dariau du vakarus ir noriu dar daugiau :) Na, bet į širdis per skrandį, ar kaip ten sako. Netikėjau, bet penktadienio vakaro gale Giedrės porto butelis kažkaip pasidarė žiauriai skanus, ir jau galvojau kad kitą dieną tikrai bus bloga, bet nebuvo. Užtai vakar laiką leidom Raudonėje, kur vyko koks tai festivalis “Panemunių žiedai“. Ten sutikom visokių pažystamų, draugų ir blogerių ir maklinėjome po teritoriją, kur man labiausiai įsiminė žiobrių kepimas, bravoras samagono gamyba atseit (bet mačiau kaip iš po stalo pilstė vilniaus bajorų degtinę, labai geras reklaminimas vienok), aromatiniam kiemelyje mūsų mielam ekipažui išpurškė veidus levandom, padarėme fotosesiją su plastmasiniais bokalais kažkokių tai ponų imitaciniam kieme prie stalo, pasivoliojom pievoje, vynas, citrinų likeris ir alus priveda prie to, kad su ministerio žmona sėdėjom susikabinę kaip dvi tetutės, nieko nežinau, o aš dar ant drąsos įgyvendinau savo seną svajonę - ištepti ministerio nuogą pilvelį šokoladu. Taip pat žinoma paklausėm nuostabios muzikos, atliekamos kapelų ščiogolevaitės-žas-povilaičio ir dar kažko. Skaitau labai geras pasichaltūrinimas ausims. O aplamai tai visai vykęs renginys. Vakaras užbaigtas taip, kad supratau koks geras daiktas yra linzės, kurių nereikia išsiiminėti nakčiai (nes būna juk, kad pamiršti žmogas), labai ištobulinta technologija vienok super.

Kažkaip aš truputį pasimetus po savaitgalio sodų ir švenčių, bet manau kad gimtadienį draugei suruošti pavyko puikiai, skaniai ir visi liko apsipatenkinę. Nuotaikos nesugadino net protarpinis lietus, o po pietų su gausiai vartojamu vyneliu tai iš vis norėjau griūt į žolę šalia besimaivančių koketų.

Kulinarija, kurią jau nuo pernai norėjau įgyvendint bet vis nebūdavo progos, ir deserto ant laužo kepimu vėl pranokau pati save ir jau man atrodo visiems tapo labai aišku, kad tai bus daroma dar ne kartą. O viską finalizavus bišk paklausytu Kauno dienų Mamontovo ir kt. dainavimais, beigi sufkėj vykusių vokiečių koncertuku tai ir maistas ausims gavosi, ne tik pilveliams. Beje, toks hipotetinis retorinis klausimas, kodėl ten ėmė tą įėjimo mokestį taip ir nesupratau, ar dėl to kad mažiau žmonių būtų ?

Kai po savaitės laiko pagaliau namie atsiduri anksčiau 22 val. vakaro, tai yra labai gėris. Tada galima pasileisti ant viso garso M83 ir plauti voratinklius, skalbtis, daryti valgyti ir pan. džiaugtis buitimi. Nes labai pasiilgau. Bet kai po visko sukirtus bliūdelį skanios vakarienės, atsidarai budweiser bonkutę ir palei atvirą savo mielą vitrininį langą pradedi brausint naujienas, nes dieną nebuvo kada jas skaityti, iš lempos pamatai staiga trijulę, skrendančia oro balionu. Jie į mane irgi žiūrėjo atitinkamai (kaip į išsižiojusią). Nes labai arti ir iš tos kašutės galima buvo įšokt į balkoną visai. O pasimojavus su tais laimingaisiais, pagalvojau: jooo … Kada čia tas mano gimtadienis ar pan. proga, norėčiau ir aš su taip paskraidyti … Ir šeip man toks vaizdas, kad aš kažkur tai jau mačiau.

Vaizdelis su SE kai pagaliau atsičiuchinau :)

O apibendrinant, labai užskaitau tokius vasariškus darbo dienų vakarus, kai juos gali kolektyviai nupliurpti su gidu ir nusitrenkti į sufkę, arba ant pievelės santakoj su kolektyvu aptarti visokias aktualijas, kol kiti spardosi su kamuoliais arba snaudžia :)

Vėl greit atbėgo ir iš karto prabėgo savaitgalis, turiningai nusišvalkinant. Penktadienį Turboreanimacijos koncertas Kaune, Jam Pub. Kur itin geroj atmosferoj pasiklausėm gabaliukų apie mėšlą galvoje ir dar vieną nenugertą bonkę. Atmosferą man atrodo geriausiai sukūrė publika, kur sutikom visokių senų laikų pankų ir reiverių ir šeip pažįstamų, kas bet kokį renginį padaro dar fainesniu. Po to sekė kosmosas penktadienio vakarais ir pasivaikščiojimas naktinėmis kauno gatvėmis paupiu ir po to briedas.

Kitą dieną lengvoms pagirioms ir mėšliukui galvoje išsklaidyti nuvažiavom į gamtininkų dienas.

Nustebino žmonių gausa, tarpe jų pastebėtas vos vienas atmorozkas, d. neišlindo iš futbolo aikštelės, o aš neišlindau iš nepertraukiamo kosmosinio bazaro su vietiniais.

Galiausiai į pavakarę teko krapštytis pas kareivinių gyventojus, kur vyko seniai suplanuotas picos kepimas eurovyžos žiūrėjimui. Kaip jau visiems žinoma, totalizatorių pralaimėjom ir ėjom miegoti. Saša manau irgi.

Dabar intensyviai su d. per visus kanalus žiūrim rinkimines laidas su lokaliais filadelfijais, tiksliau galima sakyti vartom akim, nes visiškai tragedija, ką jie ten visi gali tiek ir ilgai šnekėti apie neaišku ką, arba kaip pvz. suprasti tokius žestus, kai A.Butkevičiui iš delno studijo buria kažkokia būrėja, o jo žmonos tuo metu klausinėja kita filadelfija apie tai, ar A.Butkevičius geras vyras ir ar grįžta miegoti namo. Kosmosas kažkoks.

Saulei išlindus vakar nutarėm aplankyti krūvos ufonautų ir reiverių visokių, kurie sodybėlėj šventė savo gimtadienius ir visa tą didelį balių pavadino pasaka iš tvarto. Pagulėjom ant adijaliukų su chebra ir alum, išsikepėm dešrų, prisiklausiau dub’o ir regio visokio, prisižvengėm su mergom, kokią valandą varčiau akim nesakysiu dėl ko, o ant galo dar susipažinau su kokybės vadybininko atsitemptu islandu, kuriam akivaizdžiai smegenuose pažeista ta vieta, kur dylina su seksualiniais reikalais, bet gerai kad laiku atsirado “not connected” panelė mokslininkė. O ant galo man irgi namie buvo taip - veidu bum į pagalvę.

Dabar žiūrim tradicinį balzamą dūšiai sekmadieniais apie šerloką holmsą ir aš niekaip nesuprantu, nu kodėl Vatsonas yra išverstas kaip “daktaras Votsonas”. Kažkaip visai nesiklauso.

Pabandykite atspėti, kur velijūra vakar buvo, ir net truputį lengvai nuklenčino penktadienio darbo. Teisingai, atspėjote: fososesijoje.

Nu o dabar pabandykite atspėti, kieno fotosesijoje :) Padzkaskė tokia, kad tam objektui priklauso visos šios čempioniškos taurės ir dar daugiau.

Dar neatspėjote?

Tai dar vieną padskazkę mano blogo akylasis skaitytojas suprastų iš karto, jeigu pasakyčiau, kad vienu metu buvau susvaigus, jog man būtinai to objekto reikia :)

Nugi… Teisingai, atspėjote! Nu taigi vakar su ministerio žmona buvome fotografuoti jorkšyrų veislyno čempiono ir kitų gyventojų. Nu nerealiai praleidau laiką tarp belekiek šuniukų. O foto kol kas tiktai tokia, kad labai vėl nesunervuočiau ko nors asmeniškai su savo manija minėtiems padarams.

Manyčiau, kad pats laikas važiuoti į pasaką iš tvarto.

Nors kaip būtų galima pamiršti, apie ką nuo penktadienio ryto svajoji.  O lengvai pasirėmus ant stalo ir darbelio krūvos velijūra šiandien varto akimis ir spangsta apie tai, kaip vakare su D. virs chlamidijas (anot gerbiamojo) su salierais ir grietinėlės balto vyno padažu. MMM.

Nu o rytoj tikėsimės orų prognozės suklydo ir saulei pašvietus gal pavyks nulėkti į dubliuotą gimtadienio pasaką iš tvarto.  Tik dar prieš tai reikėtų pasipildyti turistinio amuniciją, o tai po vakarykštės revizijos pasigedom kažkodėl vieno miegmaišio, ir sulūžo abi kėdutės pagaliau - bus galima įsigyt naujas spalvotas.

Jums irgi šilto savaitgalio gamtoj :)

Savaitgalis ant sostinės kultūrinantis ir lankant draugus bei visokias malonias naujas pažintis.

Ketvirtadienį padarėm su D. premedikaciją ir nusigrūdom į Gravity, kur su Daivute prie baro pasakėme I LIKE, sužinojusios kad gėrimai 50 proc. pigiau, nu ir kurgi ten apseisi su dviem kokteiliais iš tikro. Makoto pagrojo kaip ir tikėjomės energingai, MC Deeizm balsas fantastiškas, išvaizda nelabai, bet aš ją suprantu, ne visi patemptų tokį intensyvų “drinking ir mc” tuo pat metu be ištinimo ir nuovargio. Plius be to, vaikinai su tigriniais triko dnb tūse yra kažkas vapšie nerealiai :)

Kita diena prasidėjo saulės ritinėjimusi stogais, kur pabudom bute šalia pianino, ir kur gatvėj balkonuose žmonės veikia beleką, tarkim vokiškai nusišneka pasistatę ant stalo gyvą katę.

Super pusryčiai ir po to atsigaivinimui Baltas alalis ŠMC belaukiant naujos pažinties, dairymasis į aplinkui susėdusias visokio plauko žvaigždes iš radijų teliko ir blogo.

Atsigaivinus vieningai nutariam “už chlamidijas” ir grūdamės į Blusynę, kur buvom visiškai nustebinti padavėjo atneštos sąskaitos “su nuolaida ir linkėjimai nuo kačiuko”, nu už ką tiesiog labai ačiū vietiniam lokaliniui gerbiamąjam. Nepamiršim taip sakant. Ten aišku, viskas ir toliau labai skanu: svogūnų sriuba, duonelės su feta, midijos … Po to sekė eilė dar visokių skanėstų ir belekiek gaivinančio gėrimo (alaus ta prasme) pamėgtam Baltų dramlių kieme su visokio plauko senai matytais ir pasiilgtais snukeliais, katrie įkalba aplankyti naują zaviedienijų - Alaus namus. Kur man labai priminė kaunietišką, deja jau neveikiantį - Fortą ir kur nuostabiai arogantiški barmenai pila visokius pasvalietiškus ir kitokius skanius birzgalus po 4.5 lito, kas yra vapšie skandalinga kaina, o gyvai groja labai čiotka bachuriūkų grupė (gaila, nežinau pavadinimo), o panelė iš Markučių sugalvoja, kad reikia paslėpti mano tašę, kas man sukelia kažkokią psichozę, bet ją ilgainiui užglušina pigi ir skani lietuviška rajoninė alaus produkcija. Jau berašant šį postą 9 ryto man intensyviai galvoja ūžia klausimas: kas šiandien pietums ir ko aš atsigersiu prie to :)

Po nakvynės pas naujuosius turto magnatus šalia Lukiškių aikštės, kur nedavė jokių pusryčių, užtai gavom kavos ir šimtalapio, su D. greitai susiorientuojam, kad reikia šutinti gatvės muzikantų pažiūrėti. Nu ką aš galiu pasakyti. Nebent pacituoti D., katras pasakė: norėčiau juos pafilmuoti po kelias sekundes, sumontuoti į video ir įdėti į Facebook’o grupę “Šūdų kultas”. Nu tikrai. Nors kita vertus kai pagalvoji, gal geriau kai tie vaikučiai brazdina savo kanklytes, negu kad brazdina skarbonkes su alum kur nors tarpuvartėj. O šeip tai aišku kad buvo ir išimčių, visokių Noname, kas labai maloniai nustebino. O prie Woo pasėdėjom net nuo pradžios iki galo beklausant Flamingo, kur nu blemba respektas rimtai. O po to prasėdėjom savo kumyrinių Stipriai kitaip / Suicide djs pasirodyme, kur iš labai arti buvome aplaistyti jų skleidžiama sprogstama energija ir vandeniu. Super valio.

Aišku negaliu nepaminėti prie Milkbaro vykusios “dark music” :) gatvės muzikos, kur fone spaudai žinomi merginos ir vaikinas kepė labai labai skanius blynelius su mocarela rukola ir špinatų padažu, ir pilstė gaivinantį punšą. Gaila, kad prasilenkėm su bangom ir ne tik. Bet užtai neprasilenkėm su Macke, katra kai visuomet, turi ko nors įdomaus. Šį kartą jos dviračio kašutėje gulėjo lavonai.

Na ir pabaigai, skaitau, kad puikiai praleistos išeiginės, o šiandien visas Mamytes su švente, siunčiu jums tulpių iš Blusynės kiemelio :)